Muzikinė klausa

Muzikinė klausa — tai gebėjimas suprasti, ką girdite: kuria kryptimi juda melodija, kokiu atstumu vienas nuo kito yra du garsai, ar akordas mažorinis, ar minorinis. Būtent ji leidžia rinkti melodijas iš klausos, švariai dainuoti ir išgirsti savo klaidas grojant. Gera klausa praverčia ne tik muzikantams: ji padeda išmokti dainų, dainuoti kartu su kitais ir tiesiog įdėmiau klausytis muzikos.

Dažniausiai lavinama santykinė klausa — gebėjimas girdėti garsus vienas kito atžvilgiu. Kitaip nei absoliuti klausa, kai nata atpažįstama neišgirdus jokio kito garso, santykinė klausa lavinama pratybomis — trumpomis, bet reguliariomis.

Pirmasis įgūdis — kryptis: ar antrasis garsas aukštesnis, ar žemesnis už pirmąjį? Fortepijone aukštesni garsai yra dešiniau.

Mažiausias žingsnis fortepijone — pustonis: nuo vieno klavišo iki gretimo, juodo ar balto. Mi–fa ir si–do taip pat yra pustoniai, nes tarp jų nėra juodo klavišo. Tonas — tai du pustoniai: do–re arba mi–fa diez. Pustonis skamba artimai, tonas — šiek tiek plačiau.

Juodieji klavišai vadinami pagal gretimus baltuosius: do diez — pustoniu aukščiau už do, re bemol — pustoniu žemiau už re. Tai tas pats klavišas, tik pavadintas dviem būdais.

Intervalas — tai atstumas tarp dviejų garsų. Jo pavadinimas rodo, kiek laipsnių jis apima, skaičiuojant abu galus: do–re yra sekunda, do–mi — tercija, do–sol — kvinta (do, re, mi, fa, sol — penki laipsniai), nuo do iki kito do — oktava.

To paties dydžio intervalai gali skirtis pustoniu: do–mi (keturi pustoniai) yra didžioji tercija, do–mi bemol (trys pustoniai) — mažoji tercija. Skaičiuojant pustoniais, grynoji kvarta apima penkis pustonius, grynoji kvinta — septynis, oktava — dvylika. Treniruoklis klausia tik intervalo dydžio, nuo sekundos iki oktavos, — nuo to ir verta pradėti.

Intervalus lengviau įsiminti susiejus su žinomomis melodijomis: dainoje „Happy Birthday“ ties „Birth-“ melodija pakyla sekunda, „Twinkle, Twinkle, Little Star“ (Mocarto variacijų tema) prasideda šuoliu per kvintą, o „Somewhere over the Rainbow“ — per oktavą.

Trigarsis — trys garsai, sudėti tercijomis. Mažoriniame trigarsyje vidurinis garsas yra keturiais pustoniais aukščiau už apatinį (do–mi–sol), minoriniame — trimis (do–mi bemol–sol). Viršutinis garsas, kvinta nuo pagrindinio, abiejuose vienodas. Būtent šis vienas pustonis viduryje daugumai klausytojų skamba šviesiai (mažoras) arba tamsiau, liūdniau (minoras).

Treniruoklyje trigarsis pirmiausia nuskamba kaip akordas, o paskui garsas po garso — iš apačios į viršų.

Išgirstate du ar tris garsus — jiems skambant pulsuoja sunumeruoti skrituliai — ir galite juos pakartoti kiek norite. Tada atsakote. Po atsakymo klaviatūroje užsidega klavišai, parodomi natų pavadinimai ir garsai suskamba dar kartą, kad girdėtą susietumėte su matomu. Penki lygiai:

• Aukščiau ar žemiau — du garsai;
• Pustonis ar tonas;
• Intervalai — nuo sekundos iki oktavos;
• Mažoras ar minoras — trigarsiai;
• Mišrus — pustoniai, intervalai, trigarsiai.

Vieną ratą sudaro 10 klausimų. 3 arba 5 sekundžių laikas, jei jį įjungsite, pradedamas skaičiuoti tik nuskambėjus garsams. Pabaigoje matysite rezultatą iš pirmo karto, ilgiausią seriją ir geriausią kiekvieno lygio rezultatą, kurį įsimena jūsų naršyklė.

Trumpai, bet dažnai: penkios minutės kasdien naudingiau nei valanda sekmadienį. Prieš atsakydami padainuokite ar paniūniuokite abu garsus — balsas yra geriausias klausos treniruoklis. Naudokite ausines arba gerus garsiakalbius, pradėkite nuo pirmo lygio ir pereikite prie kito, kai teisingai atsakote 8–9 kartus iš 10. Intervalus mokykitės poromis, kurios skamba labai skirtingai, pavyzdžiui, sekunda ir oktava, o artimas poras — terciją ir kvartą — pridėkite vėliau.

Ir klausykitės mėgstamos muzikos aktyviai: ar melodija kyla, ar leidžiasi? Ar šis akordas mažorinis, ar minorinis?