Muzikinė forma
Muzikinė forma — tai kūrinio sandara: iš kokių dalių jis sudėtas ir kokia tvarka jos eina. Dalys žymimos raidėmis: A, B, vėl A.
Kūrinys sudarytas iš frazių, kaip kalba iš sakinių. Frazė paprastai trunka du ar keturis taktus ir baigiasi tarsi atsikvėpimu — dažnai ilgesne nata ar kadencija. Pirmąją frazę pavadiname A. Jei kita frazė kitokia, ji gauna naują raidę — B; jei tokia pati, vėl A.
Iš frazių ir dalių susideda forma. A ir po jos B — dviejų dalių forma, AB. Jei po B vėl grįžta A, forma yra ABA: nueinama kitur ir grįžtama namo. Labai dažna ir AABA: frazė A pakartojama (dažnai reprizos ženklu), tada B ir vėl A — taip sudėta daugybė dainų, tarp jų ir vadovėlio „Džiaugsmo odė“.
Dainose dalys turi savo vardus: posmas ir priedainis. Posmo melodija kartojasi su naujais žodžiais, o priedainis kartojasi su tais pačiais. Daina dažnai eina taip: posmas, priedainis, posmas, priedainis.
Kaip tai skamba
Formą girdite, kai atpažįstate grįžimą: „čia jau buvo“. Dalis A skamba užbaigtai, B dažnai lieka atvira ir laukia tęsinio.
Kur mokomasi: studijos interaktyvaus vadovėlio 18 skyrius „Tempas, reprizos ir forma“ ir 20 skyrius „Daina su akordais“.