Akcentas
Akcentas — ženklas, liepiantis vieną natą paskambinti garsiau už aplinkines. Jis rašomas kaip mažas kampas (>) prie natos galvutės.
Akcentas nėra forte. Forte galioja visoms natoms, kol nepasirodo kitas dinamikos ženklas, o akcentas — tik vienai: ji išsiskiria, o kitos lieka tokio garsumo, koks parašytas. Akcentas gali stovėti ir tyliame, ir garsiame epizode.
Akcentuota nata paspaudžiama ryžtingiau ir šiek tiek daugiau svorio — ne daužant, o pabrėžiant, kaip kirčiuotą skiemenį žodyje. Jos trukmė nesikeičia.
Akcentas yra štrichas, kaip ir legato ar staccato. Nesupainiokite jo su metro stipriąja dalimi: stiprioji dalis pabrėžiama natūraliai, kiekviename takte, o akcento ženklas pažymi natą, kuri išsiskiria papildomai — dažnai kaip tik silpnojoje dalyje.
Kaip tai skamba
Akcentas skamba kaip pabrėžtas žodis sakinyje: viena nata iššoka iš eilės, o kitos eina ramiai.
Kur mokomasi: studijos interaktyvaus vadovėlio 17 skyrius „Dinamika ir štrichai“.