LTENRU
Noriu groti

Dinamika, štrichai ir forma

Staccato

Staccato reiškia trumpai ir atskirai. Natą su tašku prie galvutės skambiname trumpiau, nei ji parašyta, o likusį jos laiką užima tyla.

Staccato ženklas — taškas prie natos galvutės, viršuje arba apačioje. Jo nesupainiokite su nata su tašku: ten taškas stovi dešinėje nuo galvutės ir pailgina natą, o staccato taškas — virš arba po galvute ir natą sutrumpina.

Staccato nekeičia skaičiavimo. Ketvirtinė su staccato vis tiek užima vieną pulsą: klavišas paspaudžiamas pulso pradžioje ir tuoj pat paleidžiamas, o likusi pulso dalis — tyla. Pulsas eina toliau tiksliai taip pat.

Staccato priešingybė — legato, jungtai: ten garsas skamba, kol prasideda kitas. Fortepijonu staccato grojamas lengvu, trumpu prisilietimu, tarsi klavišas būtų karštas.

Kaip tai skamba

Staccato skamba kaip lašai ar lengvi šuoliukai: trumpi, atskiri garsai su oru tarp jų.

Kur mokomasi: studijos interaktyvaus vadovėlio 17 skyrius „Dinamika ir štrichai“.

Pavyzdyje — du taktai. Pirmame keturios ketvirtinės su staccato taškais: do, re, mi, fa. Antrame — ketvirtinė sol su staccato, ketvirtinė pauzė ir pusinė pauzė. Spustelėję „Klausytis“ girdėsite, kad kiekviena nata trumpa, o tarp jų — tyla; pulsas lieka tolygus.

Susiję terminai

Užpildykite trumpą formą pradžios puslapyje, nurodykite pageidaujamą laiką, ir mes su jumis susisieksime.