Bekaras
Bekaras (♮) – ženklas, kuris panaikina prieš tai galiojusį diezą ar bemolį. Nata su bekaru vėl grojama paprastu baltu klavišu.
Bekaras rašomas iškart prieš natą, toje pačioje linijoje ar tarpe, kaip ir diezas ar bemolis. Jo prireikia dviem atvejais: kai takte nata buvo pakelta ar pažeminta ir vėliau tame pačiame takte turi skambėti paprastai, arba kai prieraktinis ženklas liepia groti, pavyzdžiui, fa diez, o vienoje vietoje reikia paprastos fa.
Kaip ir kiti ženklai, bekaras galioja iki takto pabaigos. Kitame takte vėl galioja prieraktiniai ženklai: jei po raktu stovi diezas, fa be jokio ženklo vėl yra fa diez.
Bekaras nei pakelia, nei pažemina – jis tik grąžina natą į pradinę padėtį. Diezas, bemolis ir bekaras kartu vadinami alteracijos ženklais.
Kaip tai skamba
Nata su bekaru skamba kaip paprastas baltas klavišas. Po fa diez paprasta fa skamba pustoniu žemiau – lygiai tokiu pat žingsniu, kokiu ją pakėlė diezas.
Kur mokomasi: studijos interaktyvaus vadovėlio 5 skyrius „Pustoniai, tonai ir juodi klavišai“.