Dominantseptakordas
Dominantseptakordas (D7) — dominantės trigarsis su ketvirta nata, tercija aukščiau: do mažore sol–si–re–fa, raidėmis G7. Jis skamba įtemptai ir nori grįžti į toniką.
Imkime dominantę G: sol, si, re. Pridėkime dar vieną natą per vieną klavišą aukščiau — fa. Kodėl „sept“? Nuo apatinės sol iki fa — septynios natos, septima. Iš čia ir skaičius 7 akordų raidėje: G7. Akorde keturios natos, trys tercijos viena ant kitos.
D7 įtampą kuria dvi natos. Si — septintasis gamos laipsnis — veržiasi pustoniu aukštyn į do. Fa — ketvirtasis laipsnis — nusileidžia pustoniu žemyn į mi. Kai abi pasiekia savo natas, nuskamba tonika do–mi–sol. Todėl kadencija, kurioje D7 grįžta į T, skamba užbaigčiausiai: fa ir si veda tiesiai namo.
Dainų rinkiniuose G7 — vienas dažniausių akordų: septynetas prie raidės prideda ketvirtą natą. Kairė ranka D7 dažnai groja apvertimu, kad pirštai liktų šalia C: si–re–fa–sol. Kitose tonacijose D7 statomas ant V laipsnio: sol mažore D7 (re–fa diez–la–do), fa mažore C7 (do–mi–sol–si bemol).
Kaip tai skamba
D7 skamba įtemptai, neužbaigtai — tarsi klausimas, į kurį tonika atsako. Būtent jis daro pabaigą tvirtą.
Kur mokomasi: studijos interaktyvaus vadovėlio 11 skyrius „Trigarsių apvertimai ir D7“ ir 19 skyrius „Lead sheet: melodija ir akordų raidės“.