Septima
Septima — intervalas per septynis laipsnius, pavyzdžiui, sol–fa arba do–si. Mažoji septima turi dešimt pustonių, didžioji — vienuolika.
Nuo sol iki fa — septynios natos, skaičiuojant abu galus: sol, la, si, do, re, mi, fa. Tai septima — vienu laipsniu mažiau nei oktava. Penklinėje jos natos stovi toli viena nuo kitos, abi ant linijų arba abi tarpuose, o tarp jų praleistos dvi linijos.
Septimos būna dviejų dydžių. Nuo sol iki fa — dešimt pustonių: mažoji septima. Nuo do iki si — vienuolika: didžioji septima, tik pustoniu mažesnė už oktavą. Septima — apversta sekunda: sol–fa aukštyn yra septima, o fa–sol — sekunda. Todėl ir skamba ji panašiai įtemptai.
Septima davė vardą dominantseptakordui. Prie dominantės sol–si–re pridėjus ketvirtą natą fa, nuo apatinės sol iki fa susidaro septima — iš čia skaičius 7 raidėje G7. Ši fa nori nusileisti į mi, ir akordas grįžta į toniką. Miuziklo „West Side Story“ dainos „Somewhere“ pirmas šuolis — mažoji septima aukštyn.
Kaip tai skamba
Septima skamba įtemptai ir neužbaigtai: ji tarsi laukia, kad viršutinė nata nusileistų. Mažoji septima švelnesnė, didžioji — aštri, beveik kaip oktava, kuri „nepataikė“.
Kur mokomasi: studijos interaktyvaus vadovėlio 11 skyrius „Trigarsių apvertimai ir D7“ ir 15 skyrius „Intervalai: nuo primos iki oktavos“.