Minoras
Minoras — tamsiau, liūdniau skambanti dermė. Natūraliojo minoro gama eina raštu tonas, pustonis, tonas, tonas, pustonis, tonas, tonas, o minorinio trigarsio apačioje — mažoji tercija (trys pustoniai).
Paprasčiausias minoras — la minoras (a-moll): tie patys balti klavišai kaip do mažore, tik nuo la iki la. Pustoniai lieka tarp si ir do bei tarp mi ir fa, bet gamoje jie atsiduria kitose vietose — po antrosios ir po penktosios natos. Todėl minoras skamba kitaip.
Do mažoras ir la minoras turi tuos pačius prieraktinius ženklus — nė vieno, — skiriasi tik tonika. Tokios tonacijos vadinamos paralelinėmis. Paralelinis minoras prasideda šeštuoju mažoro laipsniu: sol mažoro — mi minoras, fa mažoro — re minoras. Vadovėlyje mokomasi natūraliojo minoro; harmoniniame minore septintasis laipsnis paaukštinamas pustoniu (la minore — sol diez).
Minorinis trigarsis la–do–mi: nuo la iki do — trys pustoniai, mažoji tercija, nuo do iki mi — keturi, didžioji. Mažoji tercija apačioje ir daro trigarsį minoriniu: vidurinė nata vienu klavišu žemiau nei mažoriniame.
Kaip tai skamba
Minoras skamba tamsiau ir liūdniau nei mažoras, susikaupęs, kartais dramatiškas. Skirtumą lemia vos vienas pustonis — tercija virš tonikos.
Kur mokomasi: studijos interaktyvaus vadovėlio 8 skyrius „Minoras: la minoras ir paralelinės tonacijos“ ir 9 skyrius „Trigarsiai: C, F, G“.