Tonacija
Tonacija — tai tonika ir dermė kartu: pavyzdžiui, sol mažoras yra mažoro gama ir akordai, kurių namai — sol. Tonaciją rodo prieraktiniai ženklai iškart po raktu.
Tonacijos pavadinimas sako du dalykus: kuri nata yra tonika ir kokia dermė — mažoras ar minoras. Do mažoras, sol mažoras, fa mažoras, la minoras. Raidėmis mažoras rašomas didžiąja raide su žodžiu dur, minoras — mažąja su žodžiu moll: C-dur, G-dur, F-dur, a-moll, e-moll, d-moll.
Kiekviena tonacija turi savo prieraktinius ženklus. Nėra ženklų — do mažoras arba la minoras. Vienas diezas (fa diez) — sol mažoras arba mi minoras. Vienas bemolis (si bemol, raidėmis B) — fa mažoras arba re minoras. Mažoras ir minoras su tais pačiais ženklais vadinami paralelinėmis tonacijomis; kuri iš dviejų skamba, pasako tonika — nata, kuria kūrinys baigiasi.
Tą pačią melodiją galima sugroti kitoje tonacijoje — tai transponavimas: žingsniai lieka tie patys, keičiasi tik pradžios nata ir prieraktiniai ženklai.
Kaip tai skamba
Tonacija girdima kaip namų pojūtis: klausydami kūrinio jaučiate, kuri nata yra tonika, net nematydami natų. Mažorinė tonacija skamba šviesiai, minorinė — tamsiau.
Kur mokomasi: studijos interaktyvaus vadovėlio 7 skyrius „Sol ir Fa mažoras: prieraktiniai ženklai“ ir 8 skyrius „Minoras: la minoras ir paralelinės tonacijos“.